Kuo neatsargesni turistai, tuo labiau drąsėja vietiniai vagišiai. Taigi nustokime būti kvailiais, kokiais mus laiko vietiniai, ir tvirtai įsikibkime į savo pinigines.

Kartą, vos nusileidusi Hurgadoje, užsikalbėjau telefonu ir buvau apgauta tik įžengusi į oro uosto terminalą (gėda man, kelionių veteranei), kur banke nepaskaičiavau kiek vietinės valiutos iš tiesų turėčiau gauti už savo keičiamus dolerius.  Tad – pirmoji pamoka: apgavikai siaučia visur, net ir banke. Visada žinokite kiek keičiate ar turite pinigų. Keičiamą sumą įsidėkite atskirai, kad apgavikai nepamatytų daugiau ir ypač stambių kupiūrų – taip jie bus tikri, kad puikiai žinote, kiek pinigų su savimi turite. Taip pat atidžiai pažiūrėkite valiutos keitimo kursą ir paprašykite kvito.

Didžiausias išbandymas – kelionės taksi, kuriais įvairiuose forumuose skundžiasi net užkietėję Egipto senbuviai (šie dažniausiai naudojasi vis tuo pačiu vairuotoju, kurį išsikviečia telefonu). Tikimybė būti apgautam – kritinė. Iš kitos pusės, daugelis nori pabėgti iš viešbučio rezervato, todėl drąsiai ryžtasi šiam išbandymui. Kelionei pradėkite ruoštis iš anksto. Išsikeiskite stambias kupiūras, kad turėtumėte tikslią sumą, kurią suderėsite su vairuotoju.

Priėję iki automobilio, pirmiausia pasižiūrėkite į taksi numerį, kuris užrašytas ant mašinos durų mums suprantamais skaitmenis, nes automobilių registracijos numeracija yra arabiška. Taigi, jei išlipus bandysite įskaityti nurūkstančio taksi numerį, manau, kad nepavyks. Žinoti taksi numerį – būtina, nes būtent to klausia turistų policija, užfiksuodama vagystės atvejus: be numerio atsekti vieną iš 5 000 taksi neįmanoma. Kuo akivaizdžiau pasižiūrėsite į numerį, tuo mažiau tikėtina, kad taksistas mėgins pergudrauti. Patartina numerį užsirašyti ar žinute nusiųsti savo draugams.

Kelionės kainą susitarkite dar stovint lauke. Kalbant būtent apie Hurgadą, labiausiai tikėtina, kad mokėsite dešimt, dvidešimt arba trisdešimt svarų. Patikrinkite savo kantrybę ir nemokėkite daugiau. Kai užbaigsite derybas, sėskitės į mašinos galą, kad vairuotojas negalėtų lengvai jūsų pasiekti.

Vienoje kelionėje buvau apmauta itin kūrybingu būdu. Nors ir sėdėjau gale, rankinę turėjau ant kelių. Kai pasiekiau savo tikslą, vairuotojas padidino greitį, lyg nematydamas kavinės, į kurią važiavau. “Ot kvailys” – pagalvojau ir persisukau atgal parodyti jam kur tiksliai šis turi sugrįžti. Per šią vieną sekundę, kol buvau atsukusi jam nugarą – iš mano rankinės dingo piniginė. Taigi net ir kelionės metu atidžiai stebėkite vairuotoją.

Mokėjimas už taksi – pavojingiausias momentas. Vagis profesionalas ištrauks pinigus tiesiai iš piniginės, kol bandysite suprasti, kur koks pinigėlis. Veikiama žaibišku greičiu. Sunku patikėti, bet galima to ir nepastebėti. Jei taip nutinka ir užuodžiate klastą, taksistai bando įkišti atgal, pavyzdžiui, penkiasdešimt centų (irgi popierinis) vietoje penkiasdešimt svarų. Ginčykitės iki kol atgausite tai, ką iš jūsų pavogė.

Jeigu turite lygiai tiek, kiek sutarėte su vairuotoju – siūlau išlipti iš automobilio ir sumokėti lauke. Tačiau, jeigu neturite tikslios sumos, jokiu būdu neišlipkite. Dažnai pasitaiko, kad vairuotojai nudumia net nespėję pagalvoti apie grąžą.

Dar vienas patarimas. Niekada nekeiskite pinigų vietiniams. Jie kartais prašo stambesnių kupiūrų vietoje jų surinktų smulkių. Tai tikrai pasala. Galbūt norima patikrinti piniginės turinį ar įkišti krūvą smulkmės, be abejo, mažiau nei verta jūsų vienlentė. Jokio altruizmo arabų kraštuose. Pasikeis banke.

Būkite atsargūs ir niekas nesugadins jūsų atostogų! 🌴🌞