1️⃣ Turkija ir Egiptas = čarterių teritorija
Šios kryptys Europoje dešimtmečius „užrakintos“ kelionių organizatorių.
📌 Jie:
-
išsinuomoja visą lėktuvą
-
užpildo jį per paketines keliones (skrydis + viešbutis),
-
garantuoja oro linijoms pilną lėktuvą be rizikos.
👉 Low-cost modelis (parduodu po 29 € ir tikiuosi, kad susipildys) čia nebeveikia.
2️⃣ Low-cost modelis = trumpi, dažni, greiti skrydžiai
Tokios bendrovės kaip:
-
Ryanair
-
Wizz Air
gyvena iš:
-
1–4 val. skrydžių
-
greito apsisukimo (25–30 min)
-
maksimalios rotacijos per dieną
📍 Skrydis Vilnius – Antalija / Hurgada:
-
3,5–4,5 val. į vieną pusę
-
beveik visa lėktuvo diena sudeginta
-
per mažai „reisų per dieną“, kad tai būtų pigu
➡️ Ekonomiškai neefektyvu pigiom avialinijom.
3️⃣ Turkija ir Egiptas nėra „laisva ES rinka“
Tai ne Šengenas ir ne ES vidaus rinka.
-
reikia dvišalių aviacijos susitarimų
-
dažnai ribojamas:
-
skrydžių skaičius
-
aviakompanijos
-
oro uostai
-
🎯 Turkija ypač saugo savo nacionalinius vežėjus:
-
Turkish Airlines
-
Pegasus Airlines
4️⃣ Lietuvos rinka – per maža savarankiškiems turistams
Dauguma skrendančių į:
-
Turkiją 🇹🇷
-
Egiptą 🇪🇬
👉 skrenda su šeima + „viskas įskaičiuota“
pigiom avialinijom reikia:
-
savarankiškai keliaujančių
-
trumpom išvykom keliaujančių turistų srauto
📉 Iš Lietuvos to nepakanka ištisus metus.
🔮 Ar tai gali pasikeisti?
Taip, bet tik jei:
-
stipriai išaugtų savarankiškų keliautojų skaičius
-
Turkija / Egiptas liberalizuotų aviacijos susitarimus
-
low-cost’ams atsirastų bazė LT regione (ne tik sezoninis skrydis)
Kol kas realybė tokia:
Turkija ir Egiptas = paketai,
Ispanija / Italija / Graikija = low-cost rojus
